Grybelio (žiedinės grybelio) priežastys ir rizikos veiksniai

Grybelis, dar žinomas kaip žiedinė dedervinė (tinea), nėra susijęs su kirminais, nors jo pavadinimas gali taip klaidinti. Ši odos liga pasireiškia rausvais, žiedą primenančiais bėrimais ir kyla dėl grybelinės infekcijos. Ji pasižymi ypač dideliu užkrečiamumu, todėl lengvai plinta tarp žmonių, o kai kuriems asmenims rizika susirgti žiedine dedervine yra didesnė nei kitiems.

Kaip plinta žiedinė dedervinė?

Žiedinę dedervinę sukelia daugiau nei 40 rūšių grybelių, mokslinėje literatūroje vadinamų dermatofitais. Dažniausiai pasitaikančios rūšys – Trichophyton, Microsporum ir Epidermophyton. Šie grybai mėgsta šiltas, drėgnas kūno vietas ir maitinasi negyvu keratinu, kurio aptinkama odoje, plaukuose ir naguose.

Šios rūšies grybeliai gali greitai persiduoti nuo vieno žmogaus kitam tiesioginio odos kontakto metu. Tačiau infekcija išplinta ne tik tarp žmonių – ja gali užsikrėsti ir augintiniai. Ypač didelė rizika kyla namams, kuriuose gyvena naujai atvežti šuniukai ar kačiukai. Derėtų stebėti gyvūnų kailį: apvalios beplaukės vietos, trapūs ar lūžinėjantys plaukai, paraudimas ar odos šerpėtumas gali būti grybelinės infekcijos požymis.

Infekcijos šaltiniai namuose

Dermatofitai gali ilgą laiką išlikti aplinkoje – jų sporos nusėda ant drabužių, šukų, šepečių, net pasklinda ore. Kartais, net ir nepastebėjus užkrėsto žmogaus ar gyvūno, galima užsikrėsti panaudojus užkrėstą šepetį, kepurę ar vaikščioti basomis ten, kur buvo žmogus su kojų grybeliu, pavyzdžiui, viešame duše. Tokiose vietose sporos gali išgyventi mėnesius.

Didžiausia rizikos grupė – vaikai. Taip pat didesnę riziką patiria tie, kurių imuninė sistema silpnesnė dėl įgimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų ar vartojamų vaistų kaip kortikosteroidai ar chemoterapija.

Pagrindiniai rizikos veiksniai kasdienybėje

• Kontaktas su užsikrėtusiais žmonėmis ar gyvūnais (dalijimasis kambariu, mokymasis kartu, glostymas augintinių)
• Drėgna oda ilgą laiką (po sporto neapsiprausus ar nevisiškai išdžiovinus odos)
• Nedažnas rankų plovimas liečiantis su galimais infekcijos šaltiniais
• Smulkūs odos ar nagų pažeidimai

Ar prasta higiena didina riziką susirgti žiedine dedervine?

Tikrai taip. Norint apsisaugoti nuo grybelinės infekcijos, svarbu laikytis paprastų kasdienių higienos įpročių:

• Po gausaus prakaitavimo visada nusiprauskite ir sausai nusišluostykite odą
• Kiek galima dažniau avėkite atvirus batus, kad pėdos kvėpuotų
• Nagus kirpkite reguliariai ir palaikykite švarius
• Kiekvieną dieną vilkėkite švarius apatinius ir kojines

Kokie pirmieji žiedinės dedervinės simptomai?

Pradžioje žiedinė dedervinė dažnai sukelia niežėjimą ir paraudusią, pleiskanotą ar žiedo formos išbėrimą. Jeigu grybelis pažeidžia galvos odą ar barzdos sritį, gali pradėti slinkti plaukai. Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia per kelias savaites nuo užsikrėtimo.

Kaip išgydyti žiedinę dedervinę kuo greičiau?

Efektyviausias būdas įveikti žiedinę dedervinę – naudoti priešgrybelinius vaistus. Kad gydymas būtų sėkmingas, rekomenduojama:

• Vaistus vartoti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas, net jei bėrimas išnyksta anksčiau
• Prieš liečiant kitas kūno vietas, po vaistų naudojimo gerai nusiplauti rankas
• Pažeistą odos plotą nuolat laikyti švarų bei sausą
• Jei bėrimų yra keliose vietose, gydyti visas sritis iš karto
• Aptikti užkrėstus rankšluosčius, patalynę ir drabužius – juos skalbti karštame vandenyje su muilu