Kaip nustatoma bakterinė vaginozė

Bakterinė vaginozė dažnai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų, todėl nustatyti šią būklę gali būti gan sudėtinga. Įtariant infekciją, visuomet svarbu atlikti specialius tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar makštyje iš tiesų yra padidėjęs bakterijų kiekis. Paprastai vertinama makšties išskyrų sudėtis, atliekamas dubens tyrimas ir patikrinamas makšties pH lygis.

Makšties tyrimai namuose

Šiuolaikinės technologijos leidžia pačioms moterims įsigyti paprastus rinkinius, skirtus makšties pH ir tam tikrų uždegimo žymenų patikrai namuose. Tokie testai itin praverčia pajutus neįprastą išskyrų kvapą, niežėjimą ar deginimo pojūtį, kurie dažnai painiojami su pienlige.

• Naminiai testai veikia pagal dvi pagrindines užduotis. Vienas iš jų matuoja makšties pH – padidėjęs rūgštingumas dažniausiai signalizuoja apie bakterinę infekciją, nors taip gali pasireikšti ir kitos būklės, pavyzdžiui, trichomoniazė.
• Kitas testas nustato sialidazės – tam tikro fermento, kurio padaugėja sergant bakterine vaginoze, – buvimą.

Nė vienas iš namų testų negali šimtu procentų patvirtinti diagnozės. Jei turite kelis būdingus simptomus, reikėtų pasitarti su gydytoju – ypač tais atvejais, kai simptomai stiprūs ar linkę kartotis.

Klinikiniai tyrimai gydytojo kabinete

Diagnozuojant bakterinę vaginozę medicinos įstaigoje dažniausiai atliekami keli žingsniai:

• Vertinama Jūsų ligos istorija, paklausiama apie ankstesnes makšties ar lytiniu keliu plintančias infekcijas.
• Atliekamas ginekologinis apžiūrėjimas, įvertinama makšties ir gimdos kaklelio būklė.
• Išnagrinėjamas makšties pH – jei jis viršija 4,5, tikimybė bakterinei infekcijai išauga.
• Specialiu būdu paimamos makšties išskyros ir mikroskopu ieškoma uždegiminių ląstelių ar tam tikų bakterijų. Taikoma ir gram dažymo metodika, leidžianti nustatyti nusėdančių bakterijų santykį.

Po mikroskopu gydytojas gali aptikti „raktinių ląstelių“ – taip vadinami epitelio ląstelių pakitimai, kai jų paviršius pasidaro lyg apibarstytas bakterijomis. Tokia fuzzy išvaizda – svarbi bakterinės vaginozės užuomina. Taip pat gram dažymas padeda išsiaiškinti, ar sumažėjo įprastų laktobacilų ir padaugėjo tokių bakterijų kaip Gardnerella ar Mobiluncus – svarbūs BV rodikliai.

Pagrindiniai diagnostikos kriterijai

Bakterinei vaginozei nustatyti gydytojai dažniausiai naudoja Amselio kriterijus arba gram dažymo sistemą su Nugent balu. Remiantis Amselio metodu, BV diagnozė patvirtinama, jeigu nustatomi bent trys požymiai iš keturių:

• Būdingos šviesios pilkšvos ar baltos makšties išskyros;
• Po mikroskopu randamos raktinės ląstelės;
• Makšties pH didesnis nei 4,5;
• Pridėjus šarmo, išskyrų kvapas primena žuvį.

Kitas būdas – Nugent balo skaičiavimas pagal gram metodiką, skiriant taškus įvairių bakterijų kiekiui. 7–10 balų rezultatas liudija apie BV diagnozę.

Kaip atskirti panašias ligas?

Bakterinės vaginozės simptomai panašūs į kitų lyties organų infekcijų. Jei rezultatai neaiškūs, gydytojai ieško kitų galimų priežasčių:

• Kandidozė (pienligė);
• Trichomoniazė (lytiniu keliu plintanti infekcija);
• Lyties organų pūslelinė (Herpes simplex virusas);
• Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos, tokios kaip chlamidiozė ar gonorėja;
• Aerobinė vaginitas (sukelia ne įprastos makšties bakterijos, o tokios kaip Staphylococcus aureus ar Escherichia coli);
• Cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas – gali būti tiek infekcinės, tiek neinfekcinės kilmės).

Kompiuteriniai klausimai ir atsakymai

• Ar bakterinę vaginozę galima nustatyti namų sąlygomis?
  Namų testai leidžia įvertinti tam tikrus makšties mikroaplinkos pokyčius, tačiau tik gydytojas gali tiksliai nustatyti infekciją. Net jei testo rezultatas neigiamas, bet simptomai stiprūs, verta pasikonsultuoti su specialistu.
• Kaip tikrinama, ar nėra bakterinės vaginozės?
  Gali būti naudojami tiek naminiai testai, tiek gydytojo atliekami tyrimai. Paprastai vertinama ligos istorija, atliekama apžiūra, pH testas ir tiriamas makšties sekreto mėginys.
• Ar sergant mėnesinėmis verta atlikti BV testą?
  Patartina palaukti, kol baigsis mėnesinės, nes kraujas gali iškraipyti tyrimo rezultatą ir apsunkinti tikslią diagnostiką.